Kaip aš bijojau tų visų Auklių - Mamų reikalų. Pradžioj paieška, paskui atranka, bendravimai su visokiais įdomiais ir neitin, keistais ir linksmais, lengvabūdiškais žmonėm.
Dabar tyliai noriu pasidžiaugti, kad jau šiek tiek daugiau nei mėnuo aš ir Juozukas draugaujam su Aukle Daiva. Ji išauginusi savo du vaikus (vienam 20, kitam 15) yra jaunatviška, žavi, besišypsanti, pozityvi jauna moteris (jai 42).
Ateidama vis atsineša ar kokį nors rankų darbo žaislą, ar akvareles, pilną maišą balionų ir pan. Juozas išlydėdamas mane trumpai parauda, bet grįžus, būna linksmas ir džiugus, žvalus. Tikrai ramiai palieku jį su Daivute, o ko mamai daugiau ir reikia...
Ačiū Daivai!
Jega! Sveikinimai :) Aukle - kaip anyta - smagu kai gera ir rupestinga, bet neikiri :)
AtsakytiPanaikinti