Jau seniai buvau prisėdus parašyti.
Mano sūnus ir toliau ne itin domisi miegu. Šioj srity, aš taip sakau, jis yra sprinteris - greitai ir trumpai. Beto dar tas miegelis netolygus, neramus. Tame yra žavesio - nėra rutinos, daug nenuspėjamumo (pvz . šiąnakt turėjom pusantros valandos naktinę pertrauką, kurios metu žaidėm kamuoliuku (laimei, šiuo metu po mumis niekas negyvena) arba ryte nuo į 5 valandos žiūrim Travel Channel).
Bet šįkart ne apie tai. Tenka jį čiūčiuot, liūliuot ir tuometu ištaikau progą paskaityti (parašyti, deja, neišeina). Iš šono turėtų atrodyti juokingai - sėdžiu ant didelio gimnastikos kamuolio, spyruokliuoju, rankose laikau Juozuką, ant lovos padėta knyga ir skaitau :)
Ačiū Fantastiškoms Knygų Žiurkėms (tai dvi mano žemietės, su kuriomis mokėmės gimnazijoje paralelinėse klasėse, bet mes ten visi labai artimi ir draugiški buvom), kurios vėl įkvėpė mane skaityti - pirma, tai rašydamos perskaitytų knygų apžvalgas, o antra - pačios augindamos vaikiukus (Lina net du pametinukus) įrodė, kad galima rasti laiko ir mėgautis knygų skaitymu.
Keli pastebėjimai iš mano atgimusio pomėgio:
Jau kelintą kartą nepasitvirtina antros dalies, pratęsimo sėkmė. Bent jau man tos pastangos iš tos pačios sėkmingos idėjos "išspausti" antrą sensaciją pasirodė nevykusios (taip dažnai ir filmuose būna, na išimtis gal Ledynmetis :))
Nusprendžiau vienos paskui kitą neskaityti to paties autoriaus knygų - būtina pertrauka. Net jei ir knygos visiškai skirtingos, vistiek vietomis kartojasi palyginimai, kažkokie vietovardžiai, charakteriai, kuriuos antrakart skaitydama praleki paskubomis, nes neva jie pažįstami, o vis dėl to kitose aplinkybėse jie įgyja naujų spalvų.
Įdomu pastebėti, kad panašaus laikotarpio rašytojų knygose, jei jie tie populiarieji, neišvengiamai atsiranda tuo laikotarpiu "madingų" temų, idėjų (pvz. judėjimas laiku, paraleliniai pasauliai ir pan. dalykai, kurie kartais būna "ant bangos").
Kartais labai norisi pasibraukti, užsirašyti arba tuoj pat čia nerti prie kompo ir ieškoti youtube.com kokio nors atlikėjo ar googlemaps.com kokio nors vietovardžio, kad labiau suprastum dvasią, bet nevisad pavyksta, ne ant rankų - kūdikis :). Jei tai mano knyga - tai bent užlenkiu kamputį :)
Knygas perku ir skolinuosi. Nusipirktų jau nėra kur dėti ( jų nėra tiek daug, bet visdėlto, kai butas nedidelis ir vyrauja minimalizmas, tai tampa problema). Tad iš pažįstamo užsisakiau rankų darbo knygų lentyną. Labai laukiu, bet kaip dažnai būna, pažįstamųjų poreikiai nukeliami į paskutinį planą, nors jie moka brangiausiai :)
Pabaigsiu didaktiškai :) Maironio žodžiais: "Paimkim arklą, knygą lyrą ir eikim Lietuvos keliu”.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą