Auklės paieškos 2

Kaip aš bijojau tų visų Auklių - Mamų reikalų. Pradžioj paieška, paskui atranka, bendravimai su visokiais įdomiais ir neitin, keistais ir linksmais, lengvabūdiškais žmonėm.

Dabar tyliai noriu pasidžiaugti, kad jau šiek tiek daugiau nei mėnuo aš ir Juozukas draugaujam su Aukle Daiva. Ji išauginusi savo du vaikus (vienam 20, kitam 15) yra jaunatviška, žavi, besišypsanti, pozityvi jauna moteris (jai 42).

Ateidama vis atsineša ar kokį nors rankų darbo žaislą, ar akvareles, pilną maišą balionų ir pan. Juozas išlydėdamas mane trumpai parauda, bet grįžus, būna linksmas ir džiugus, žvalus. Tikrai ramiai palieku jį su Daivute, o ko mamai daugiau ir reikia...

Ačiū Daivai!

Apie knygas

Jau seniai buvau prisėdus parašyti.

Mano sūnus ir toliau ne itin domisi miegu. Šioj srity, aš taip sakau, jis yra sprinteris - greitai ir trumpai. Beto dar tas miegelis netolygus, neramus. Tame yra žavesio - nėra rutinos, daug nenuspėjamumo (pvz . šiąnakt turėjom pusantros valandos naktinę pertrauką, kurios metu žaidėm kamuoliuku (laimei, šiuo metu po mumis niekas negyvena) arba ryte nuo į 5 valandos žiūrim Travel Channel).

Bet šįkart ne apie tai. Tenka jį čiūčiuot, liūliuot ir tuometu  ištaikau progą paskaityti (parašyti, deja, neišeina). Iš šono turėtų atrodyti juokingai - sėdžiu ant didelio gimnastikos kamuolio, spyruokliuoju, rankose laikau Juozuką, ant lovos padėta knyga ir skaitau :)

Ačiū Fantastiškoms Knygų Žiurkėms (tai dvi mano žemietės, su kuriomis mokėmės gimnazijoje paralelinėse klasėse, bet mes ten visi labai artimi ir draugiški buvom), kurios vėl įkvėpė mane skaityti - pirma,  tai rašydamos perskaitytų knygų apžvalgas, o antra - pačios augindamos vaikiukus (Lina net du pametinukus) įrodė, kad galima rasti laiko ir mėgautis knygų skaitymu.  

Keli pastebėjimai iš mano atgimusio pomėgio:

Jau kelintą kartą nepasitvirtina antros dalies, pratęsimo sėkmė. Bent jau man tos pastangos iš tos pačios  sėkmingos idėjos "išspausti" antrą sensaciją pasirodė nevykusios (taip dažnai ir filmuose būna, na išimtis gal Ledynmetis :))

Nusprendžiau vienos paskui kitą neskaityti to paties autoriaus knygų - būtina pertrauka. Net jei ir knygos visiškai skirtingos, vistiek vietomis kartojasi palyginimai, kažkokie vietovardžiai, charakteriai, kuriuos antrakart skaitydama praleki paskubomis, nes neva jie pažįstami, o vis dėl to kitose aplinkybėse jie įgyja naujų spalvų.

Įdomu pastebėti, kad panašaus laikotarpio rašytojų knygose, jei jie tie populiarieji, neišvengiamai atsiranda tuo laikotarpiu "madingų" temų, idėjų (pvz. judėjimas laiku, paraleliniai pasauliai ir pan. dalykai, kurie kartais būna "ant bangos").

Kartais labai norisi pasibraukti, užsirašyti arba tuoj pat čia nerti prie kompo ir ieškoti youtube.com kokio nors atlikėjo ar googlemaps.com kokio nors vietovardžio, kad labiau suprastum dvasią, bet nevisad pavyksta, ne ant rankų - kūdikis :). Jei tai mano knyga  - tai bent  užlenkiu kamputį :)

Knygas perku ir skolinuosi. Nusipirktų jau nėra kur dėti ( jų nėra tiek daug, bet visdėlto, kai butas nedidelis ir vyrauja minimalizmas, tai tampa problema). Tad iš pažįstamo užsisakiau rankų darbo knygų lentyną. Labai laukiu, bet kaip dažnai būna, pažįstamųjų poreikiai nukeliami į paskutinį planą, nors jie moka brangiausiai :)

Pabaigsiu didaktiškai :) Maironio žodžiais: "Paimkim arklą, knygą lyrą ir eikim Lietuvos keliu”.

Iššūkis :)

Šiandien visai neplanuotai mečiau sau nedidelį iššūkį :)
Panorau surašyti, suregistruoti ir sugrupuoti savo pašto ženklus pagal šalis. Internete radau labai gražų valstybių sąrašą su sostinėmis (pamaniau, kad šaunu - tuo pačiu ir pasimokysiu).
Pradėjau dėti pliusiukus, iš kurių valstybių pašto ženklų turiu. Bedirbant dingtelėjo mintis sugrupuoti pagal žemynus, išvest tam tikrus % :)
Ir ką jūs manot... labai teko pasukt galvelę, įkurį stulpelį, kokią šalį priskirt :) Ui, daug klaidų pridariau, bet buvo smagu!  Daugiausia sunkumų sukėlė Pietų Amerika ir Afrika.

Gera mankšta :) !

Didelis įvykis

Šiemet Lietuvą sudrebins didelis sporto įvykis - 37-tas vyrų Europos krepšinio čempionatas. Tai antras kartas, kai Lietuva organizuos Europos krepšinio čempionatą. Pirmąjį kartą tai įvyko 1939 m.
Lietuva ruošiasi - turim simbolį - Amberį, smagų himną (man jis tikrai patinka):
http://www.youtube.com/watch?feature=iv&annotation_id=annotation_899405&v=IqJQhv2smqA
Vyksta statybos ir visi kiti pasiruošimai...
Aš taip norėčiau, kad lietuviai "nesusimautų"... (aš nekalbu apie krepšininkus - čia jau kaip seksis, taip seksis...) Kalbu apie organizatorius - kad spėtų iškilti halės Kaune ir Klaipėdoj, kad būtų saugu ir viskas vyktų sklandžiai. Bijau, kad nenutiktų taip pat lietuviškai kaip su daugeliu didžiųjų lietuviškų projektų (VEKS, LEO, Valdovų rūmai ir daug kitų), kur asmeniniai interesai, korupcija ir panašūs dalykai sugriauna nacionalinius interesus.
Kaip ten bebūtų jau rezervavom bilietus visai šeimai vienoms rungtynėms. Gal pavyks pamatyt?...
Sėkmes sportininkams ir visiems dirbantiems prie šio projekto!

Švęskim "Negimtadienius"

Dažnai iš draugų (ypač draugių :)) tenka girdėt: "Nemėgstu Gimtadienių...", "Niekad nešvenčiu..." Kiti atvirkščiai - dievina šias šventes, sakydami: " 25 (paskui 26, 27 ir t.t.) tik vieną kartą!" ir labai audringai linksminasi.
Aš asmeniškai nepriklausau nei tiems, nei tiems - buvo metų, kai ta diena prabėgdavo nejučia, būdavo ir šventimo kelias dienas, ir iki ryto. Ir tikiu, dar visko bus, bet...
Skaičiau knygą apie Australijos aborigenus ir labai patiko daugelis jų papročių, tradicijų. Apie vieną noriu papasakot.
Jie nešvenčia gimtadienių, kadangi šventė, anot jų, reiškia nepaprastą įvykį, o senėjimas - nieko ypatingo. Tam nereikia pastangų. Jie švenčia - tapimą geresniais, išmintingesniais, kažką naujo atskleidus, atradus savyje. Taigi, jei pats manai (niekas kitas negali to geriau žinoti nei tu pats), kad tapai geresnis - laikas rengti šventę!
Įdomu, skatina geriems darbams, įdomiai veiklai. Pabandom?

Mamaitės

Kartais galėčiau pasiginčyti dėl taip vadinamojo moteriško solidarumo..., bet ne tada, kada kalbama apie vaikus.
Stebiuosi kasdien, kad yra taip lengva atrasti ryšį su šalia esančia visiškai nepažįstama mama. Žodis po žodžio, ir randi kuo patarti, pati pasisemi patirties. Pasirodo kitos irgi gyvena panašiais rūpesčiais.  Atsiveria erdvė parodyti supratimą ir pasijusti suprastai,  padrąsinti, dalintis emocijomis ir daugybe buitinių paslapčių :) Džiugu, jei gali kuo padėti...
Faina būti mama! :)

Auklės paieškos 1

Pasiryžau surasti sau pagalbininkę (kiek panašią į Merę Popins... :)...
Veiksmų planas:
1. Informuoju visus pažįstamus ir artimuosius, kad ieškau auklės savo sūnui (sako, kad per pažįstamus geriausia ieškoti...). Atsiliepė keletas pasiūlymų rudeniui - štai tokia nūdiena - gauti gerą auklę kaip ir pas gerą gydytoją pakliūti - reikia ilgai laukti...
2. Skaitau skelbimus skelbiu.lt ir supermamose. Man tas buvo sunku - daug kur trūksta informacijos, daugelyje skelbimų bendras skambių frazių kratinys. Dar kas glumino, kad šalia vis atsiranda gudrių komentarų, kad "va šita tai bloga"...
Savo nelaimei atradau "juodąjį auklių sąrašą"... Apie žmones paprastai esu linkus galvoti gerai, kol jie nepadaro man ko nors negero. O tuose sąrašuose prisiskaičiau daaaaauuug tokių istorijų, kad tapau labai ir labai įtari, vos nenuleidau rankų. Žinoma, šita patirtis visai nepalengvino mano paieškų.
3. Išklausiusi vienos pažįstamos geros patirties pati įdėjau skelbimą į skelbiu.lt. Nurodžiau el. pašto adresą, nes nenorėjau  skambučių atakos.  Kągi, Vilniaus socialinis veidas visas juodu ant balto sugulė mano pašto dėžutėje:
   - 30% nelietuvakalbių. Na, aš nieko prieš kitas tautas, bet pradžioje norėčiau, kad vaikas girdėtų lietuvių kalbą;
   - 30% studenčių (nors skelbime rašiau apie pageidaujamą amžių) nuo 18 iki 23 metų, kurios augino savo broliukus ir sesytes, prižiūri sūnėnus ir dukterėčias.
   - 30% pensininkių. Nudžiugau, kad jos valdo kompiuterius, kai kurios vairuoja mašinas. Na, yra šaunių močiučių.
  - kas nustebino -  ne mažas skaičius moterų su aukštuoju išsilavinimu dirbančių mokytojomis, darželio auklytėmis, kurioms tiesiog... trūksta pinigų...
  - vyresnio amžiaus moterų vaikai ir/ar anūkai išvykę - minimas Londonas, Amsterdamas, Airija...
  - su Auklės darbo patirtimi - vos kelios. Dauguma šios veiklos griebiasi despera tiškai (nes yra paklausa, juk darželiuose trūksta vietų 20 000 vaikų). Tikiu, kad kai kurios iš tiesų labai myli vaikus...
Tokios tokelės...
   Neskubėdama susitinku su viena kita moterim. Vieną jau slapčia nužiūrėjau - ji darželyje dirba auklyte.
   Jau susidūriau ir su psichologinėm manipuliatorėm: "jei jūs mane pasirinksit, jums labai pasiseks!", "o, koks gražus  jūsų vaiko vardas, jūs turbūt menininkė -  tada mes labai gerai sutarsim", "Mano mokiniai buvo Mamontovas ir Ibelhauptaitė". 
Tai pat tokių neformalių variantų: "niu tai bai! paskambink!", "čiau" . Apsisuka galva nuo viso margumyno...
   Kas toliau? Gal auklių agentūra?  O gal dar keli pasimatymai ir mus vainikuos sėkmė?