Vakar buvau savo studijų - mokslų mieste - Klaipėdoj. Gražu. Kaip ir priklauso uoste vis kažkas vyksta, kinta. Mėgavausi, kad tiek radau ir savų - nepasikeitusių, išsaugotų dalykų :) Grojo sentimentai...
Vienas tik momentas nuvylė - nemačiau nei vieno besišypsančio žmogaus. Ėjau su mažium, dukterėčia, mama - visi dainuodami ir pasišokinėdami, o sutikom tik šaltus veriančius žvilgsnius.
Liūdna - aplink pavargę, nusivylę, rūpesčių prispausti ir pasidavę žmonės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą