Buvo laikotarpiai, kai keldavaus kiekvieną rytą, pakankamai anksti ir bėgdavau. Dažniausiai prie jūros. Smagiausiai būdavo rudeniop, kai naktį pašala arba pasninga ir palikdavau pirmąsias žymes tame miško takely. Arba vasara - kai nubėgus gali nerti į jūra kaip mama pagimdė ir mėgautis. Mėgautis gaiva ir šviežumu. Vilniuje bėgu Vingio parke arba takeliu palei Nerį. Parke ryte gera - viskas išprotėjusiai čirškia, o tu suvoki, kad esi miesto centre.
Dabar kurį laiką pabegiojus labai skauda sąnarius. Turbūt daug sąnarių tepalų atidaviau sūneliui ir sutryniau jį besupdama. Jausmas nekoks... Pajauti, kad laikas bėga... Dabar geriu Gliukozaminą :) Ir paklausiau brolio - įsigijau specialius bėgimo batelius! Parduotuvėje išsimatavau visus. Paskui kaip grožio konkurse - atrinkau kelis lyderius ir su jais - bėgiojau, dariau pritupimus ir pan. Norėjau geriausių :) Nekantrauju, kada galėsiu vėl išbėgti!
Labai norėčiau pasiruošti ir rudenį prabėgti Vilniaus maratone (žinoma, mažąją trasą :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą